BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pirmo kurso reziumė

metai medicinos.

I. įtikėjau, kad moku lotynų kalbą. draugai ne medikai paprašo suregzti kokį sakinuką - pralemenu nebent milijoną lotyniškų anatomijos terminų. bet lotyniškai aš moku, moku ir galiu prisiekti.
II. supratau, kad per paskutinę naktį egzaminui pasiruošti neįmanoma, nes vis tiek galiausiai užmigsi: žadėsi sau, kad kelsiesi 4h nuėjęs miegoti 3h, bet nesikelsi. daugiau savęs neapgaudinėsiu.
koliokviumui pasiruošti įmanoma,  galima išmokti apie 70 proc. (procentinis apibrėžimas labai variuoja) reikalingos informacijos (išjungus kompiuterį ir ištrynus visas socialinių tinklų programėles telefone).  tu, knyga ir lova. tikrai taip.
III. sudalyvavau egzamino perlaikyme ir švenčiau n - ąjį VBE laikymą.
IV. apturėjau apie 100 grupiokų pasisėdėjimų.
V. rūkiau, mečiau, rūkiau vėl, sukausi cigariukus pati ir galiausiai dalinai mečiau.
VI. praleidau bibliotekoje labai daug laiko, tiek daug, kad galėjau atpažinti ‘etatinius’ bibliotekos lankytojus.
galėčiau teigti, kad bibliotekoje mokytis galima ir man sekasi geriau, nei namie.

VII. supratau, kad Kaune gyventi galima.
VIII. kelis mėnesius praleidau su baltu chalatu ir ‘balta’ kepurėle.
jeigu grupiokai tave matė su balta kepurėle anatomijos institute, tai galima teigti, kad jie tave matė nuogą. nežinau, ką dar begalima pamatyti.
IX. supratau, ką reiškia gimtinės ilgesys.
X. gyvenau metus su priešingos lyties atstovų, o gyvenamąją vietą ir jį random susiradau per fb.
XI. du kartus verkiau. palyginus su kitų besimokančiųjų emocine būkle - labai mažai.
XII. savo anatomijos ciklą galiu apibūdinti taip: 9 sezonai serialo HIMYM*
*ant galo susiėmiau, ir labai.

anatos pliusas. visą ją išmokę ant savo antros pusės (arba nebūtinai :)))) galėsit viską išvardyti lotyniškai. taikomoji anatomija užveda.

XIII. vaikščiojau galima sakyti į visas paskaitas ir to iš tikrųjų gailiuosi, nes taip ir nesuprasiu, kam kai kurie dalykai* mokomi universitete…

*disciplinos redakcijai puikiai žinomos.

XIV. buvau visuose organizuotuose cementuose, bet skaitau, kad per mažai kartų teko sugerti.
XV. jeigu dabar reiktų stoti į mediciną iš naujo, galvočiau ką daryti, bet esu tikra, kad esu ten, kur turiu būti.

džiaugiuosi vasara.

Rodyk draugams

rūkymas, mėgstamiausios cigaretės ir medicinos studentai

Cigaretė turi žavesio. Turi to, kažko tokio, kažkokio cinkelio. XX a. nespalvotos rūkančiųjų aktorių/rašytojų nuotraukos, kariai apkasuose traukiantys mažiausiai po 6 cigaretes kiekvieną valandą… Rūkymas yra pateikiamas kaip vienas iš subtiliausių dalykų. Vienus ‘kabina’ tokie sentimentai, kiti tiesiog pradeda rūkyti ir neieško priežasčių pateisinančių savo žalingą įprotį. Atvirai, ar reikia kažkam teisintis?

Galima vardinti milijoną nevykusių pasisakymų, kodėl rūkai: ‘taip aš atsipalaiduoju’, ‘rūkant įvyksta svarbiausi pokalbiai’ (dalinai su šituo sutikčiau :))), ‘išeinu taip į lauką, pabūnu gryname ore’ ir t.t. Svarbiausia yra pripažinti, kad tiesiog rūkai, nebūtina galvoti patį absurdiškiausią pasiteisinimą, nes NEREIKIA NIEKAM TEISINTIS.

Taigi, tu rūkai. Ir tiek.

- O tu rūkai?
- Na kai išgeriu, tai parūkau…
- Tai dar ir geri???

Rūkymą mirtingieji sieja su alkoholio vartojimu ir visomis įmanomomis blogybėmis. Jei jau rūkai, tai ir geri… Dauguma, švęsdami savaitgalius visuose miesto baruose ir pajutę alaus ar ko nors stipresnio poveikį, išsitraukia  ‘aš tik savaitgaliais, kai išgeriu’ pakelį. Šitas dalykas tikriausiai yra reikalingas kiekvienam žmogui. Nerūkant kasdien kartais tos vienos cigaretės labai jau norisi.

Tačiau, kiekvienas rūkorius bent kartą yra taręs: ‘nuo šiandien neberūkysiu’. Tu kuo realiausiai supranti rūkymo žalą, bet lengviausia yra pasakyti. Kiekvieną kartą surūkius cigaretę galima pažadėti sau mesti. Realiai kiekvieną kartą parūkius aš ir metu, bet po pusdienio pradedu iš naujo. Priklausomybė? Žinoma. Žmonės sako, kad taip niekada ir nesusirasi vyro.

Cigarečių brand’ai yra mados/draugai patarė/tik šitas įperku reikalas.

Turintis kelerių metų stažą rūkorius ne retai yra pakeitęs ne vienas ‘mėgstamiausias’ cigaretes.
Malboro Gold’as, Kent’as, L&M’o raudonas ir t.t. - kaip sakoma reikia pabandyti visas, nes kaip tada žinosi, kurios ‘tos vienintelės’?
Ieškant naujovių visada ateina laikotarpis, kai turi mestis prie ’sukamų’. Perkiesi tabaką, filtriukus, popierius… Bandai save įtikinti, kad gaunasi pigiau, surūkysiu mažiau: tingėsiu čia suktis, užima daugiau laiko… Gal ir apsimoka pinigine prasme, bet vis tiek neiškentęs nusipirksi ‘paprastų’. Brand’ą rasti yra svarbu. Šiuo metu atradinėju Camel’į.


Keisčiausias dalykas yra tas, kad rūko sąlyginai daug medicinos studentų.

Prieš įstojant rūkydavau tik ‘išskirtinėmis’ progomis. Turėjau panašiai kaip ir ’savaitgalio’ pakelį. Negalvojau, kad įstojus mano (medicinos ir ‘žinau ką daro nikotinas, CO ir t.t.’) aplinkoje kas nors rūkys ir buvau susitaikiusi su mintimi visiškai atsisakyti ‘patraukti prie progos’, bet… Keisčiausia, rūko laaaabai daug kursiokų. Aplamai rūko didžiulė dalis studentų.

Pradžioje visi kažkaip keistai neišsiduoda. Bijo, kad nerūkys niekas iš tavo grupiokų, bijo universiteto valdžios, kalbų, tiki kad visur kameros ir tave kažkaip identifikuos, nelauktai būna ima ir prisimena pasižadėjimą, kurį pasirašė įstodami į mediciną (pasižadi nerūkyti visą gyvenimą)… bet rūko.  Prieš egzaminus studentų rūkymas nepaprastai suaktyvėja. Cigarečių surūko tiek, kiek turėtų įmesti monetų į fontaną tikėdamiesi išlaikyti. Galiu pasakyti dar geresnį variantą: tiesiog mokytis :))) Laikui bėgant rūkymo taktika tampa įvaldyta: randi bendraminčių, žinai parūkymo spot’us ir viskas tampa kaip ir gerai. Bet ar tikrai gerai? Medikai labiausiai turėtų suprasti rūkymo žalą, bet dauguma rūko toliau.

Jei kas paklaustų, kodėl rūkai/u, tai pats tikriausias atsakymas turėtų būti valios trūkumas, nes mesti yra gana sunku. O mesti kažkada tikrai reiks.

Rodyk draugams